Kaip pagerinti azoto įsisavimą iš azotinių trąšų ir padėti augalams atsigauti po žiemos ?

Kiekvienam ūkininkui aktualu, atlikti tręšimą azotinėmis trąšomis su kuo mažesniais nuostoliais. Nuostolinga investuoti į maistines medžiagas, kurios išgaruos į aplinką, išsiplaus į gruntinius vandenis arba kurių augalai neįsisavins. Taip prarasime ne vieną litą.

Vienos dažniausiai Lietuvoje naudojamų skystų azotinių trąšų yra KAS. Azotas šioje trąšoje yra trijose formose: vieną ketvirtadalį sudaro nitratinė forma (NO3), vieną ketvirtadalį -amonio (NH4) forma ir vieną pusę sudaro amidinė forma (arba karbamidas – CO(NH2) 2 ).

Kiekviena azoto forma, patekusi su trąšomis į dirvožemį, elgiasi skirtingai, skiriasi ir jų įsavinimas bei poveikis augalui. Azoto nitratinė ir amidinė formos dirvožemyje gerai juda ir įtakojamos kritulių lengvai patenka į augalų šaknų zoną. Amoninė azoto forma, priešingai, rišasi su viršutiniu dirvožemio sluoksniu ir jos prasiskverbimas į dirvožemio profilį yra labai ribotas. Per dvi dienas po tręšimo KAS trąšomis amidinės azoto formos mobilumas pradeda mažėti. Jei nepasirodo krituliai, amidinis azotas, veikiamas ureazės enzimo pradės kisti į amonio formą ir rišis su dirvožemio kompleksu arba esant temperatūrai virš penkiolikos laipsnių virs į amoniakinį azotą ir išgaruos. Šiems virsmams įvykus dirvožemyje turėsime jau tik dvi azoto formas: trąšose buvusiąs nitratinę ir amonio.

KAS su preparatu StabilureN, atsižvelgus į preparate esantį inhibitorių ( jis buvo atrastas pupų sėklose 1926 metais ir jo egzistavimas dirvožemyje buvo įrodytas 1935 metais. Tai yra specifinis enzimas, jis veikia tik amidinę (karbamido) azoto formą ), gali atitolinti amidinio azoto virsmą į amoninį – trąša įsiskverbs į dirvožemį prie šaknų kaip klasikinis nehidrolizuotas tirpalas. Virsmas į amonį (NH4) įvyks tik po įsiskverbimo, sumažėjus inhibitoriaus koncentracijai, bet tuo metu azotas jau yra prie šaknų, tad mes išvengėme visų nuostolių, kurie galėjo atsirasti paviršiuje. Verta apsvarstyti ir tai, kad amonio formos azotas labai smarkiai veikia šaknų augimą, o tvirtos šaknys užtikrina geresnį maistinių medžiagų įsisavinimą, padeda augalui įveikti stresą, atsiradusį sausros metu. Jei maža kritulių tikimybė ar yra nusistovėjusios žemesnės temperatūros, turime įvertinti ir tą faktą, kad nuo maistinių medžiagų tręšimo iki jų poveikio teks palaukti atitinkamą laiko tarpą.

Šiais metais Lietuvoje gamybiniuose pasėliuose ( Vilkaviškio, Šakių raj.) buvo atlikti tyrimai. Pagal gautus rezultatus, galima teigti, kad svarbus faktorius, leidžiantis sumažinti nuostolius, kuriuos sukelia azoto išsiskyrimas į aplinką amoniako forma, panaudoti azoto amidinės formos stabilizuotas trąšas. Tręšinat 100 l KAS vienam hektarui, vidutiniai azoto nuostoliai, tai yra skirtumas panaudojus stabilizuotas trąšas KAS ir nestabilizuotas trąšas, sudarė 11,8 kg N/ ha. Jei skaičiuotume, jog trąšos KAS kaina yra 1000 Lt/t, tai ekonominiai nuostoliai vienam hektarui gali siekti 36,90 Lt, šiuo atveju čia neįskaičiuojama atliekamo tręšimo kaina.

Remiantis aukščiau aprašyta informacija, galime teigti, kad kiekvienas augintojas gali sumažinti nuostolius naudodamas stabilizuotas azotines trąšas. Konkrečiau, trąšą KAS su pagalbiniu preparatu StabilureN ( 100-ui litrų KAS-o dedama 0,2 l StabilureN ).

Ūkiuose kur nenaudojama KAS trąša rekomenduojame naudoti azotinę trąšą UREA stabil (karbamidas padengtas ureazės inhibitoriumi). Jo dėka atitolinam iš šios trąšos amidinio azoto virtimą į amoninį, o sėjos metu lokaliai įterpią šią trąšą sumažiname riziką augalus apnuodyti amoniaku, arba pakenkti sėklos daigumui. Ir dar, azotas labai gerai pasiskirsto augalų šaknų zonoje, geriau nei įprastas karbamidas ar amonio salietra. UREA stabil turi pranašumą lyginant su salietra, nes beveik visas ištręštas azotas patenka į augalų šaknų zoną, tuo tarpu salietra turi 50% azoto amoninėje formoje, kuri išlieka absorbuota paviršiniame dirvožemio sluoksnyje. Šis dirvožemio sluoksnis greičiausiai išdžiūsta ir azotas augalams tampa neprieinamas.

Pagrindinis preparato StabilureN ( jis naudojamas su KAS trąša arba juo apdorojamas karbamidas ) panaudojimo privalumas yra jau minėtas: N judrumo dirvožemio profilyje padidinimas, kai azotas nėra pririštas prie paviršinio išsausėjusio, augalo šaknims sunkiai prieinamo dirvožemio sluoksnio ir amoniako išgaravimo į aplinką. Taigi StabilureN turi ne tik ekonominį, bet ir ekologinį efektą. Priedas StabilureN yra labai reikšmingas atliekant kiekvieną tręšimą, ypatingai esant nepalankioms sąlygoms. Šio preparato veiklioji medžiaga (NBPT N– (n – butilas) thiofosfato rūgšties triamidas) nėra toksiška augalams, gyvūnams ir net žmogui, o po atitinkamo laiko tarpo dirvožemyje biologiškai lengvai išsiskaido. Preparatas StabilureN, stabilizuojantis amidinį azotą, yra patentuotas gaminys Europos sąjungoje Čekijos firmos AGRA GROUP, kurią Lietuvoje atstovauja UAB „ Agroprimum“.

Pasėliams, nukentėjusiems po žiemos reikia daugiau energijos, maisto medžiagų sustiprinti šaknų sistemą ir antžeminę dalį. Tam tinkama priemonė trąšos per lapus su stimuliuojančiu poveikiu, t.y. Fortestim alfa (javams), beta (rapsams). Ši trąša aktyvina augalų šaknų sistemą, ko pasekoje pagerėja maisto medžiagų paėmimas iš dirvožemio, suaktyvinama fotosintezė, trąšose esanti siera padidina jau panaudotų azotinių trąšų efektyvumą.

Smulkesnę informacija apie šiuos preparatus galite gauti susisiekę su UAB „Agroprimum“ agronomais – konsultantais telefonais : 862082220 , 862055885, 868711813.
UAB Agroprimum agronomas – konsultantas Arūnas Vasiliaukas

NAUJIENA!

HUMUS ACTIVE - UNIVERSALUS ŽEMĖS GERINTOJAS
20 L = 10 T MĖŠLO


Visa informacija: +370 620 82220,   +370 620 55885, 
+370 671 49670, +370 687 11813, +370 671 48180,
+370 615 80787